- spjaudala
- spjaudalà sf. (3b) NdŽ žr. spjaudalas 1: Padarė purvą iš anos spjaudalos ŽCh(sov.). Veidą … spjaudaloms suspjaudė ŽCh332.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išspjauti — tr. K, Š; SD416, H158, R47,48, MŽ63,64, Sut, L, LL293 1. spjaunant pašalinti iš burnos: Aš išspjoviau spjaudalą J. Ačiū, nebekūrysiu, da tik išspjoviau [cigaretę] Slm. Karalienė kad spjaus – ir išspjovė žiedą LTR(Ds). Išspjovęs palytėjo liežuvio… … Dictionary of the Lithuanian Language
paspjauti — K; N 1. tr. spjaunant suvilgyti: Paėmiau žemės, paspjoviau i matau, kokia Vn. Paspjovė murmulą, pagalando ir papustė jį dar ant diržo A.Vencl. | refl. tr.: Šie drąsuoliai pasispjovę rankas tvėrėsi darbo LTR(Plng). 2. tr., intr. patėkšti iš burnos … Dictionary of the Lithuanian Language
užspjauti — K, LVIV382, NdŽ 1. intr. užtėkšti spjaudalą ant viršaus: Užspjovei tu jamui ant drabužio J. Pamėgink, ar užspjausi ant stogo Sb. Kazys užspjauna ant nuorūkos, numetęs žemėn užmina klumpe V.Bub. An ugnies nemožna nei užmint, nei užspjaut, ba… … Dictionary of the Lithuanian Language